Vasaros praktika įkvepia svajoti apie mokslininkės karjerą chemijos srityje

Dažnam vasaros laikotarpis susijęs su išsvajotu poilsiu, kelionėmis, atradimais, o studentams, ypač norintiems vasarą prisiliesti prie mokslinių tyrimų vykdymo, gilinti analitinius ir mokslinius gebėjimus, tai pats darbymetis. Savo vasaros atostogas į mokslinę vasaros praktiką iškeitusi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantė Gerda Žižiūnaitė džiaugiasi, kad antrus metus iš eilės galėjo pasinaudoti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) suteikiama galimybe atlikti vasaros praktiką Lietuvos mokslo institucijose. Apie praktikos užkulisius, išsinešamus įspūdžius ir ateities svajones kalbamės su Gerda pačioje rugpjūčio pabaigoje.

– Gerda, kodėl pasirinkai vasarą du mėnesius paskirti darbams Chemijos ir geomokslų fakultetas, chemijos institutas, fizikinės chemijos katedros laboratorijoje ir atlikti savo mokslinį tyrimą, kas Tave motyvavo?

– Pirmą kartą atlikau LMT praktiką bakalauro studijų metu ir tuomet ši patirtis man labai padėjo rašant baigiamąjį bakalaurinį darbą. Būtent šioje laboratorijoje, kurioje kalbamės ir šiandien, praktikos metu galėjau dirbti ir susipažinti su visa moksliniam tyrimui reikalinga aplinka – aparatūra, instrumentais, darbo priemonėmis.

Manau, kad pasirinkimas atlikti praktiką vasaros atostogų metu daugeliui studentų yra gera galimybė skirti laiką savo moksliniams tyrimams. Per atostogas nėra tokio didelio užimtumo, todėl ir laikas  gali būti skirtas išskirtinai tik savo mokslinių idėjų išpildymui. Mano šios praktikos tikslas susietas su magistro baigiamuoju darbu. Taip pat ši praktika man buvo naudinga ne tik įgaunant naujų žinių, bet ir rašant mokslinį straipsnį. Be abejones, svarbi buvo finansinė paskata, kuria galėjau pasinaudoti šios praktikos metu. Taigi motyvacijos turėjau išties daug ir šis laikas man suteikė galimybę  toliau augti ir tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir asmenybei.

Asmeninio archyvo nuotr. Gerda Žižiūnaitė praktikos vietoje

– Tavo mokslinis darbas susijęs su biologinių ląstelių membranų tyrinėjimu, kuris padeda išsiaiškinti galimą toksinų poveikį gyviems organizmams bei konstruoti biologinius jutiklius toksinų detekcijai. Papasakok plačiau apie savo atliekamą tyrimą.

– Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra ištirti bakterinio toksino α-hemolizino, siejamo su pavojingomis infekcijomis, tokiomis kaip sepsis, įsiterpimo į paviršiuje imobilizuotas ląstelių membranas dinamiką greitosios Fourier transformacijos elektrocheminio impedanso spektroskopijos (FFT-EIS) metodu. Struktūra, veikianti kaip ląstelės modelis, yra nusodinama ant elektrodo ir veikiama toksinu, o FFT-EIS metodas padeda išmatuoti tokio elektrodo elektrocheminių charakteristikų keitimąsi ir pagal tai spręsti apie membranos modelio struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, ar toksinas formuoja membranoje poras, koks jų pasiskirstymas ir kaip jis keičiasi laike ar priklauso nuo toksino koncentracijos.

Defektų (porų), atsirandančių dėl α-hemolizino poveikio ląstelės membranai, pasiskirstymas membranose bei jų formavimosi dinamika yra svarbūs veiksniai vystant tikslinius vaistų pernašos metodus ar kuriant biologinių jutiklių detekcijos technologijas. Tai pat tokie dinamikos tyrimai palengvina įžvalgas apie procesus, sukeliančius membranų pažaidą bei padeda prognozuoti biologinių sistemų elgesį įvairiomis sąlygomis.

Plačiąja prasme, šis tyrimas gali padėti suprasti toksinų poveikį organizmams ir prisidėti prie pavojingų infekcinių ligų gydymo. Gerda, o kaip pati vertini šio savo tyrimo praktinę naudą ir pritaikymą kasdieniame gyvenime?

– Galima būtų sakyti ir taip. Žinoma, nuo teorinio tyrimo iki praktinio jo pritaikymo iš tikrųjų dar reikėtų nueiti ilgą kelią, o ir pirminis mano tikslas nėra būtent toks. Tačiau tyrimai apie ląstelių irimo dinamiką gali padėti suprasti toksino įsiskverbimo į ląstelių membranas mechanizmus, ko pasėkoje būtų lengviau prognozuoti kaip toksinas paveiks ląstelę ir kaip jo poveikis priklausys nuo įvairių veiksnių, tokių kaip toksino koncentracija, veikimo laikas, ląstelės aplinka ir pan. Tokia informacija labai svarbi kuriant naujas diagnostikos ir gydymo priemones.

Asmeninio archyvo nuotr. Gerda Žižiūnaitė

– Gerda, Tavo nuomone, ar jauniesiems mokslininkams čia, Lietuvoje, yra sudaromos palankios sąlygos moksliniams tyrinėjimams ir savo idėjų realizavimui?

– Manau, kad Lietuvoje yra daug geranoriškų ir savo darbui pasišventusių tyrėjų, mokslininkų, kurie dirba šalies labui. Nors jauniesiems mokslininkų tyrinėjimams nėra skiriamas didelis finansavimas, tačiau laisvės įgyvendinti savo idėjas ir atskleisti talentus yra nemažai. Dėl to džiaugiuosi, kad tokios priemonės, kaip pavyzdžiui studentų vasaros praktika, suteikia tokią galimybę ir skatina ne tik aktyviai įsitraukti į mokslinę veiklą, bet ir tobulinti savo mokslinę kvalifikaciją.

– Kaip įsivaizduoji save po penkerių ar dešimties metų?

– Sunku pasakyti, kaip jausiuosi ir ką norėsiu veikti ateityje. Pasaulis dinamiškas ir greitai besikeičiantis, tad šiandien svajoju apie užbaigtą magistrinį darbą ir sėkmingą karjerą chemijos mokslų srityje.

– Kokį prisiminimą arba jausmą išsineši iš šios praktikos ir ką  norėtum palinkėti kitiems praktikantams, kurie kitąmet ketintų pasinaudoti vasaros praktikos galimybėmis?

– Nauji žmonės, pažintys ir galimybės – taip apibūdinčiau šiuos dvejus vasaros praktikos mėnesius. Čia sutikau nuostabių kolegų, kurie yra labai draugiški, pagelbėjantys ir esant reikalui patariantys. O jauniems žmonėms palinkėčiau neprarasti motyvacijos ir nenusiminti, jei atliekant tyrimą rezultatas nebuvo sėkmingas ar toks, kokio buvo tikimasi.

LMT, skatindama studentus įsitraukti į aktyvią mokslinę veiklą, tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją ir padėti siekti mokslininko karjeros, pavasarį skelbė paraiškų konkursą „Studentų tyrimai vasaros metu“ ir kvietė Lietuvos ir užsienio studentus kreiptis į LMT gauti finansavimą vasaros praktikai. Šiemet LMT suteikta praktikos finansavimo galimybe pasinaudojo 20 aukštųjų mokyklų.