Poveikį sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmei tiriantys mokslininkai renkasi aptarti pirmųjų rezultatų

Šalies mokslininkai ir suinteresuotų valstybės institucijų atstovai renkasi aptarti pradėtų nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ mokslinių tyrimų. Kompleksiškai analizuoti ir spręsti Lietuvos visuomenės sveiko senėjimo biomedicinos ir socialinės medicinos klausimus 2015–2016 metais pradėti pirmieji 30 mokslinių tyrimų, jais siekiama gauti naujų mokslo žinių, reikalingų pailginti sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę Lietuvoje bei keisti institucijų ir visuomenės požiūrį į sveiko senėjimo kultūrą.

Lietuvos mokslo taryba balandžio 28 d. rengia mokslinę konferenciją, kurioje pirmųjų „Sveiko senėjimo“ mokslinių tyrimų vadovai pristatys tai, kas pasiekta jų vadovaujamuose projektuose. Konferencijoje sveikinimo žodį tars LR sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga. Projektų vadovai ir jų mokslinių tyrimų temos skelbiamos renginio programoje.

Kokie nauji ankstyvos diagnostikos metodai bus taikomi, siekiant nustatyti ligas, kurios trumpina sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę? Kurių ligų gydimo, ligonių reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos metodai ir priemonės gali prailginti Lietuvos žmonių sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę? Tai tik keli klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ mokslo projektuose.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos primininko prof. Dainiaus H. Paužos, ekonominį ir socialinį gyvenimą tiesiogiai įtakojantis visuomenės senėjimas yra iššūkis valstybėms rūpintis sveiku žmonių senėjimu. Valstybės lėšomis finansuojami plataus masto moksliniai tyrimai, kuriuose gilinamasi į minkštųjų audinių inžinerijos, efektyvesnių profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos metodų diabetu, Alzhaimerio liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms paiešką bei plėtrą. Jų reikšmė jau pastebėta ir tarptautiniu mastu – „Sveiko senėjimo“ mokslinių tyrimų rezultatus spausdina tarptautiniai pripažinti mokslo žurnalai.

Per beveik dvejus metus nuo „Sveiko senėjimo“ programos pradžios cituojamumo rodiklį turinčiuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, įtrauktuose į duomenų bazę „Clarivate Analytics Web of Science“, paskelbta 17 straipsnių. Panašus straipsnių skaičius yra ruošiamas publikacijoms, pateikta viena paraiška Lietuvos patentui gauti. Mokslininkai rezultatus pristato tarptautinėse konferencijose.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo 13 projektų, Vilniaus universitetas – 11, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras – 3, po 1 projektą vykdo Lietuvos sporto universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Nacionalinis vėžio institutas. Mokslinių tyrimų trukmė –2–3 metai, pirmiesiems projektams skirta beveik 4 mln. eurų.

Lietuvos mokslo tarybos administruojamos nacionalinės mokslo programos yra viena iš konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo priemonių, kurios paskirtis – inicijuoti valstybei būtinus mokslinius tyrimus sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius siekiant išspręsti visuomenei ir valstybei strategiškai svarbias problemas. Moksliniai tyrimai pagal „Sveiko senėjimo“ programą vyks iki 2021 metų.