Gerovės visuomenė (PTP)

Konkursinė prioritetinių mokslinių tyrimų programa yra skirta finansuoti kompleksinius gerovės visuomenės prielaidų ir jos raidos Lietuvoje mokslinius tyrimus. Jais siekiama išanalizuoti gerovės visuomenės plėtros prielaidas, veiksnius, tendencijas, jos raidos galimybes bei trikdžius, susiejant gerovės parametrus su Lietuvos mokesčių, socialine bei sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros sistemomis.

„Gerovės visuomenės“ sąvoka yra laikoma alternatyva „gerovės valstybės“ sąvokai. Tai šiuolaikinė valstybė, kuri yra įsipareigojusi apsaugoti savo piliečius nuo laisvos rinkos rizikų, kylančių dėl nedarbo, vyresnio amžiaus ar negalios, ir taip jiems suteikti ekonominį saugumą. Valstybės įsipareigojimų piliečiams ir socialinės apsaugos priemonių visuma sudaro gerovės valstybės branduolį. Gerovės valstybės tyrimai taip pat turėtų apimti gerovės sistemos decentralizavimo, visuomeninių organizacijų įtraukimo į gerovės sistemą, aktyvaus piliečių dalyvavimo, organizuojant gerovės sistemą, socialinio kapitalo ir socialinių tinklų vaidmens, kuriant gerovės sistemą, ir kitas problematikas.

Programa tęsia nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ tematiką (pasikeitus teisės aktams, buvo įgyvendinta tik pusė jos laikotarpio – 2015–2018 m.). Kaip ir jos pirmtakė, programa grindžiama ilgalaikiu strateginiu šalies raidos tikslu – kurti gerovės visuomenę ir gerovės valstybę, ir nuostata, kad visuomenės gerovės kūrimas yra esminis Lietuvos pažangos tikslas („Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa).

2020–2022 m. numatyti 2 programos uždaviniai, pagal kuriuos Lietuvos mokslo taryba konkursų būdu finansuoja mokslinius tyrimus: 

1. Pagrįsti moksliniais tyrimais saugios, tvarios, sveikos ir įtraukios visuomenės vystymąsi Lietuvoje, išanalizuojant visuomenės struktūrą (stratifikaciją), vertybes, nuostatas ir elgsenos kaitą, emigracijos ir reemigracijos veiksnius, socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį, sveikatos, socialinius, ekonominius ir kitus gyvenimo kokybei svarbius veiksnius.

2. Prognozuoti gerovės plėtrą, išanalizuojant politinius, ekonominius ir socialinius, taip pat teritorinės (regioninės) diferenciacijos veiksnius, gerovės sistemos ir šalies ekonominės plėtros sąveikas, įvertinti gerovės institucijų – socialinės ir sveikatos apsaugos, darbo rinkos ir būsto politikų, švietimo sistemos – veiklą ir jų įtaką šalies ekonomikai, demokratijos bei pilietinės visuomenės raidai, politiniams prioritetams ir šalies valdančiojo elito nuostatoms, analizuoti šalies politinę ir valdymo sistemas kaip gerovės visuomenės plėtros priemones.

Konkursinė prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Gerovės visuomenė“