Pradžia EN

Baltijos mokslinių tyrimų programos kvietimas teikti paraiškas Lietuvoje

Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su Norvegijos mokslo taryba bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia teikti paraiškas Baltijos mokslinių tyrimų programai Lietuvoje, finansuojamai iš 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) finansinių mechanizmų lėšų.

Pagrindinis Baltijos mokslinių tyrimų programos tikslas yra skatinti moksliniais tyrimais pagrįstų žinių plėtrą Baltijos šalyse bendradarbiaujant su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu. Programos laikotarpiu skelbiami trys kvietimai teikti paraiškas: po vieną kvietimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2020 m.).

Programa prisidės prie Europos ekonominės erdvės ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo ir dvišalių santykių tarp valstybių donorių ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos stiprinimo teikiant finansinę paramą mokslinių tyrimų srityje. Remiantis programos sutartimi, valstybių donorių lėšos sudaro 85 % programos biudžeto, o 15 % skiria Baltijos šalys. Pagrindiniai programos tikslai yra paskatinti mokslinius tyrimus Baltijos šalyse ir viešinti jų rezultatus tarptautiniu mastu.

Baltijos mokslinių tyrimų programa siekiama stiprinti tvarų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, gebėjimų ir kompetencijų didinimą bei sudaryti galimybę  bendriems būsimiems mokslinių tyrimų projektams ES ir regioniniame lygmenyje. Svarbus programos tikslas – pristatyti Baltijos šalių regioninę pridėtinę vertę ir stiprinti žmogiškuosius išteklius mokslinių tyrimų srityje, gerinant tarptautinį bendradarbiavimą ir į projektus įtraukiant doktorantus bei podoktorantūros stažuotojus.

Trijų Baltijos valstybių ir valstybių donorių – Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino – bendrų mokslinių tyrimų projektų biudžetas – 22 milijonai eurų. Galutinė projektų išlaidų tinkamumo finansuoti termino pabaigos data yra 2024 m. balandžio 30 d.

2020 m. Lietuvos kvietimui teikiamose paraiškose turi būti sprendžiami Baltijos regiono toliau nurodytų sričių iššūkiai:  

  1. Technologijų ir inovacijų plėtra

Ši teminė sritis apima globalias klimato kaitos, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, taršos anglies junginiais mažinimo ir atsakingesnio išteklių vartojimo klausimus, kuriant naujas technologijas ir diegiant naujoves. Projektas turi būti susijęs bent su viena iš toliau išvardytų potemių:

  • Efektyvios miestų energetinės sistemos (pastatai, pramonė, paslaugos, transportas ir mobilumas);
  • Atsinaujinanti energija vietos energetikos sistemose;
  • Alternatyvus kuras transportui ir šildymui;
  • Atliekų tvarkymo plėtra (apima bet kokias atliekas, pvz., maisto, žaliavų, vandens, ir technologinius sprendimus, skirtus jas paversti naujais ištekliais);
  • Saugios ir tvarios maisto sistemos;
  • Tvarus vandens ir vandens išteklių tvarkymas.
  1. Kibernetinis saugumas

Ši teminė sritis padeda nagrinėti galimybę naudoti dirbtinį intelektą kuriant naujas technologijas skaitmeninio saugumo, infrastruktūros saugumo ir viešojo saugumo srityse. Projektas turi būti susijęs bent su viena iš toliau išvardytų potemių:

  • Ypatingos svarbos objektų infrastruktūra (prevencija, nustatymas, atsakas, dažniausiai kylančių fizinių ir skaitmeninių grėsmių mažinimas) pasitelkiant dirbtinį intelektą;
  • Viešasis saugumas ir kova su nusikalstamumu bei terorizmu (prevencija, nustatymas, atsakas, dažniausiai kylančių fizinių, biologinių ir skaitmeninių grėsmių mažinimas), įskaitant naujų technologijų kūrimą ir plėtrą;
  • Skaitmeninė sauga (vyriausybės institucijų, privačių įmonių ir asmenų skaitmeninis privatumas ir duomenų apsauga).
  1. Prevencinė ir suasmeninta medicina

Ši teminė sritis  gauti naujų žinių ir plėtoti naujus požiūrius į lėtinių ligų prevenciją ir suasmenintą pacientų priežiūrą. Projektas turi būti susijęs bent su viena iš toliau išvardytų potemių:

  • Gyventojų sveikatos elgsenos tyrimai (alkoholio ir narkotikų vartojimas bei priklausomybė nuo jų, fizinė veikla, sėdimas gyvenimo būdas ir mityba, psichikos sveikata) ir įtaka ligų prevencijai;
  • Rizikos vertinimas, suasmeninta priežiūra, antrinė ir tretinė lėtinių ligų prevencija.
  1. Kultūra, migracija ir įtrauki visuomenė

Ši teminė sritis yra susijusi su įvairiais kultūrinės ir socialinės aplinkos Baltijos regione ir Skandinavijoje aspektais; joje nagrinėjami iššūkiai, kylantys iš globalizacijos, migracijos, nelygybės ir segregacijos. Projektas turi būti susijęs bent su viena iš toliau išvardytų potemių:

  • Kultūriniai, socialiniai, politiniai migracijos tarp Baltijos šalių, Skandinavijos ir trečiųjų šalių aspektai;
  • Kultūrinių ir socialinių modelių, kaip segregacijos ir atskirties priežasčių, nustatymas;
  • Regiono kultūrinių išteklių išsaugojimas ir valdymas, siekiant padidinti socialinį sąmoningumą, sanglaudą ir įtraukų bendradarbiavimą;
  • Socialinės įtraukties didinimas kovojant su nelygybe (lyties, išsilavinimo, kalbos, amžiaus, etnine) įvairiose srityse, pavyzdžiui, kasdieniame gyvenime, socialinėje infrastruktūroje, darbo rinkoje ar teisinėse sistemose.
  1. Ekonominiai, socialiniai iššūkiai ir inovatyvi visuomenė

Ši teminė sritis padeda nagrinėti socialinės ir ekonominės plėtros procesus, tvaraus augimo, socialinės įtraukties ir viešųjų paslaugų iššūkius. Projektas turi būti susijęs bent su viena iš toliau išvardytų potemių:

  • Darbo rinkos dinamika ir modernios visuomenės pajamos, jų poveikis socialinėms paslaugoms ir gerovei;
  • Socialinės ir ekonominės inovacijos tokiose srityse kaip švietimas, nauji verslo modeliai, socialinės paslaugos, darbo rinka;
  • Demografinių, socialinių, ekonominių ir technologinių transformacijų poveikis prieigai prie viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, kultūrinių paslaugų).

Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai (vykdančiosios institucijos) yra mokslinius tyrimus vykdančios institucijos (Ref section 1.3.ee on p.11), įsikūrusios Lietuvoje ir turinčios partnerių Latvijoje, Estijoje ir Norvegijoje ir (arba) Islandijoje, ir (arba) Lichtenšteine.

Projekto partneriais gali būti mokslinių tyrimų institucijos, kaip tai apibrėžta Europos Komisijos komunikate „Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms sistema“ (2014/C 198/01), įsikūrusios Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Islandijoje ar Lichtenšteine.

Juridiniai asmenys iš  trečiųjų šalių gali būti projekto partneriais, tačiau negali gauti finansavimo iš projekto lėšų (išskyrus kelionių išlaidoms padengti). Projekte privalomas projekto partnerių iš visų Baltijos šalių bendradarbiavimas su bent vienu partneriu iš Norvegijos ir (arba) Islandijos, ir (arba) Lichtenšteino (projekto partneriu donoru).

Paraiškas elektroniniu būdu teikia Lietuvos institucijos (vykdančiosios institucijos) Lietuvos mokslo tarybai per JUNKIS elektroninę paraiškų teikimo sistemą (junkis.lmt.lt). Partneriai iš kitų Baltijos ir donorų valstybių gali peržiūrėti paraiškos formą tik PDF formatu. Paraiškas elektroninėje paraiškų teikimo sistemoje bus galima teikti nuo 2020 m. vasario 3 d. Paraiškų priėmimo termino pabaigos data yra 2020 m. balandžio 3 d., 16:00 (EET).

Paraiškų teikimo taisyklės ir tvarka yra aprašytos Gairėse pareiškėjams.

Projektų trukmė turi būti 36 mėnesiai. Planuojama projektų pradžia – 2021 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau negu programos operatorius priims sprendimą dėl projekto finansavimo. Galutinė projektų išlaidų tinkamumo finansuoti termino pabaigos data yra 2024 m. balandžio 30 d.

Paraiškos su partneriais iš visų Baltijos šalių ir bent vienu šalies donorės partneriu gali pretenduoti į projekto dotaciją nuo 300 000 iki 1 000 000 eurų (įskaitant pridėtines išlaidas ir PVM). Bendra 2020 m. kvietimo teikti paraiškas suma yra 10 000 000 eurų.

Programos finansavimas gali sudaryti iki 100 % visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, su sąlyga, kad yra laikomasi taikomų nacionalinių ir ES taisyklių dėl valstybės paramos. Likusias patirtas projekto išlaidas pasiskirsto vykdančioji institucija ir projekto partneriai, atsižvelgiant į jų atitinkamas dalis projekto biudžete.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra personalo, vykdančio projektą, išlaidos, projekte dalyvaujančio personalo kelionių išlaidos ir dienpinigiai, subrangos išlaidos (ne daugiau negu 15 % visų projekto išlaidų), kitos išlaidos ir institucijos netiesioginės išlaidos (vienodo nustatyto dydžio – 25 % nuo visų tiesioginių tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tiesiogines tinkamas finansuoti subrangos išlaidas). Išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu jos yra pagrįstos, būtinos ir tinkamos bei tiesiogiai susijusios su projektu.

Norvegijos mokslinių tyrimų institutai, kaip alternatyvą vienodam 25 % netiesioginių išlaidų dydžiui, gali naudoti fiksuoto dydžio vieneto išlaidas  (nustatytas remiantis valandinio įkainio  tarifais, kurie apima „personalo išlaidas“ ir „netiesiogines išlaidas“), patvirtintas Norvegijos mokslo tarybos, kiekvienam mokslinių tyrimų institutui individualiai. Fiksuoto dydžio vieneto išlaidos gali sudaryti dalį dotacijos, kurią Norvegijos mokslinių tyrimų institutams iš bendrai vykdomo programos srities „Mokslinai tyrimai“ projekto lėšų skiria Lietuvos vykdančioji institucija su sąlyga, jei:

  • įstaiga nereikalauja padengti daugiau jokių papildomų personalo ar netiesioginių dalyvavimo projekte išlaidų;
  • bet kokios kitos įstaigos pareikalautos padengti išlaidos (pvz., kelionės išlaidos) atitinka bendrąsias išlaidų tinkamumui taikomas taisykles, nustatytas 2014-2021 EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų teisės aktuose.

Paraiškų vertinimo taisyklės ir tvarka yra aprašytos Gairėse vertintojams.

Kiekvieną paraišką vertins trys nepriklausomi tarptautiniai ekspertai. Kiekvienai paraiškai po grupinio ekspertinio vertinimo bus parengiamas apibendrinamasis vertinimas su balais, kuriuo remiantis Lietuvos mokslo taryba parengs preliminarų paraiškų pirmumo finansuoti sąrašą. Programos komitetas peržiūrės preliminarų paraiškų pirmumo finansuoti sąrašą, pateiktą programos operatoriaus. Programos operatorius atsižvelgs į Programos komiteto rekomendacijas, kuriomis remiantis ir bus priimti sprendimai dėl paraiškų finansavimo.

Atkreipiame dėmesį:

  • Paraiška pateikta per kvietimą teikti paraiškas, administruojamą Latvijos (kvietimą planuojama skelbti 2020 m.) ar Lietuvos, nebus svarstoma, jeigu panaši paraiška (vertinant temos, mokslinių tyrimų grupės (įskaitant projekto vadovą) atžvilgiu) jau buvo finansuota per Baltijos mokslinių tyrimų programos pirmąjį kvietimą (administruotą Estijos).
  • Panašios paraiškos (vertinant temos, mokslinių tyrimų grupės (įskaitant projekto vadovą) atžvilgiu) pateiktos Latvijos ir Lietuvos kvietimams bus svarstomos dėl finansavimo tik pagal vieną iš šių dviejų kvietimų.

Kvietimo tekste esant neatitikimų tarp kalbų, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.  

Nuorodos:

Renginio pranešimai

DAUGIAU INFORMACIJOS

Dažnai užduodami klausimai

Kontaktai:

Asta Aleksandravičienė, Tel. +370 676 18297, e. p. asta.aleksandraviciene@lmt.lt

Kornelija Janavičiūtė, Tel. +370 676 14629, e. p. kornelija.janaviciute@lmt.lt

Aurelija Lygnugarytė, Tel. +370 670 32435, e. p. aurelija.lygnugaryte@lmt.lt 

Finansiniais klausimais konsultuoja Danguolė Radzevičienė tel. 8 618 72955, e. p. danguole.radzeviciene@lmt.lt

                  

Atgal