Pradžia EN

Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. R. Rotomskis: Tyrėjų pasirengimas naujajai „Europos horizonto“ programai priklauso nuo turimų ryšių su tarptautiniais partneriais ir galimybių plėsti jų ratą

Lietuvos mokslo tarybos naujienos

Lietuvos mokslo taryba, siekdama padėti tyrėjams rezultatyviau dalyvauti tarptautinėse programose, 2017 m. Briuselyje įsteigė Lietuvos mokslo ryšių biurą (Lietuvos mokslo ryšių biuras (angl. liaison office) LINO), kuris teikia informaciją apie galimybes Lietuvos mokslininkams teikti paraiškas ir jungtis prie buriamų konsorciumų, padeda pristatyti Lietuvos mokslo sričių pasiekimų užsienio partneriams. Šiais metais, subūręs 20 Lietuvos tyrėjų, LINO biuras surengė Lietuvos potencialo gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų srityje pristatymą viename iš svarbiausių tarptautinių gyvybės mokslų renginių Europoje „Knowledge for Growth“, finansavo Lietuvos ir užsienio mokslininkų vizitus.

Lietuvos tyrėjai vis aktyviau imasi tarptautinių partnerių paieškos ir ugdo gebėjimus dalyvauti Europos mokslinių tyrimų programose. Plėtojant šias veiklas jau dabar turi būti galvojama, kaip turimais gebėjimais ir ryšiais pasinaudosime prasidėjus 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininko prof. Ričardas Rotomskio, „Horizontą 2020“ pakeisianti „Europos horizonto“ programa tyrėjams pateiks naujų iššūkių. Mokslinių tyrimų kryptis bus formuluojamos, kaip misijos. Programos lėšomis mokslą orientuotą į ateities technologijų plėtrą ir inovacijas finansuos įsteigta Europos inovacijų taryba, kurios dėmesys bus skiriamas atvirojo mokslo principų taikymui ir mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros rezultatų greitesniam pritaikymui naujų technologijų ir inovatyvių produktų, tenkinančių visuomenės poreikius, kūrimui. Naujoje programoje „Europos horizontas“ formuluojamos penkios misijos: klimato kaitos, vėžinių susirgimų, miestų plėtros, gyvybingų vandenų ir sveiko dirvožemio, kurios turės padėti rasti konkrečius visuomenei iškylančių problemų sprendimus,  lemsiančius tai, kaip Europos piliečiai gyvens ateityje.

„Vienas iš dalyvavimo tarptautinėse programose sėkmę lemiančių veiksnių – aktyvumas paraiškų konkursuose. Todėl tai, kaip tyrėjai bus pasirengę naujajai programai, labai priklauso ir nuo turimų ryšių su tarptautiniais partneriais ir galimybių jų ratą plėsti“, – sako R. Rotomskis.

Pasinaudodami projekto LINO LT lėšomis stiprinti savo gebėjimus ir ryšius, tyrėjai turi galimybę konsultuotis su tarptautinių konkursų organizatoriais ir partneriais dėl paraiškų rengimo, dalyvauti vykstančiuose informaciniuose ir partnerių paieškos renginiuose. Tyrėjai taip pat kviečiami rengti susitikimus su užsienio kolegomis ir susipažindinti juos su tyrėjų grupėmis ir plėtojama mokslinių tyrimų infrastruktūra Lietuvoje bei prisistatyti savo galimybes užsienio kolegoms kitose šalyse.

Paraiškos gauti finansavimą atitinkamoms veikloms – tyrėjų išvykoms (LINO LT) ir užsienio mokslininkų vizitams (LINO LT) priimamos nuolatos.

Lietuvos mokslo taryba LINO biuro veiklą ir tyrėjų vizitus finansuoja vykdydama ES investicijų fondų projektą „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas – MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“.