prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Gamtos ir technikos komiteto pirmininkas nuo 2018 m. 

1976 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, dirbo mokslinį darbą. 1984 m. Maskvos valstybiniame universitete apgynė Biofizikos mokslų kandidato disertaciją. 1998 m. Vilniaus universitete apgynė taikomosios fizikos habilituoto mokslų daktaro disertaciją. 1998 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 2000 m. – profesoriaus vardas.

1976–1979 m. – Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakulteto Kietojo kūno elektronikos katedros vyriausiasis laborantas, 1979–1981 m. – šios katedros vyriausiasis inžinierius, 1982–1984 m. – Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1985–1993 m. – šios katedros vyresnysis mokslo darbuotojas, 1993–1998 m. – docentas, vyresnysis mokslo darbuotojas, 1999 – 2010 m. – profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2004–2008 m. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (dabar Nacionalinio vėžio instituto) Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2008–2010 m. – šio instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir plėtrai, 2010 m. – direktoriaus pavaduotojas strategijai ir plėtrai. Nuo 2011 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto, Kvantinės elektronikos katedros (dabar Lazerinių tyrimų centro) profesorius, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (nuo 2014 m. – Nacionalinio vėžio instituto) Biomedicinos fizikos laboratorijos) vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Moksliniai interesai – biofizika, medicinos fizika, biofotonika, nanobiotechnologijos, nanomedicina, fotobiologija, biofizikiniai aplinkos fizikos ir ekologijos aspektai, biologiškai aktyvių pigmentų, sudėtingų pigmentų-baltymų kompleksų lazerinė spektroskopija, žadinimo energijos pernašos ir fotovirsmų biologiškai aktyviose molekulėse fotocheminiai ir fotofizikiniai vyksmai, fotosensibilizaciniai vyksmai, fotostabilumas, lazerių taikymas biologijoje ir medicinoje.

Dirbo ir stažavosi Leideno Universitete (Nyderlandai, 1988–1989), Šiaurės rytų Velso institute (Didžioji Britanija, 1993), Padujos, Milano universitetuose (Italija, 1995) Aukštojoje Aleno mokykloje (Vokietija 1996m.). Vizituojantis profesorius (darbas Europos Komisijos Leonardo da Vinčio programos projektuose 2004–2007) Miuncheno universitetas (Miunchenas, Vokietija), Jenos universitetas (Jena, Vokietija), Ulmo medicinos universitetas (Ulmas, Vokietija), Linčiopingo technologijos universitetas (Linčiopingas, Švedija), Latvijos universitetas (Ryga, Latvija), Vroclavo Medicinos akademija (Vroclavas, Lenkija) Kotvijko ir Gento (Belgija) Medicinos kolegijose. Europos projekto Euronanomednet 2009–2013 vykdytojų grupės narys – darbiniai pasitarimai Paryžiuje (Prancūzija), Briuselyje (Belgija), Paduvoje (Italija), Rygoje (Latvija), Izraelyje (Jeruzalė).

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Europos technologinėje platformoje Nanomedicina (ekspertinis darbas ruošiant Europos Nanomedicinos platformos dokumentus ir rekomendacijas Europos Nanomedicinos platformos asamblėjose Padova (Italija) 2006 m., Chalkidikis (Graikija) 2007 m., Varšuva (Lenkija) 2008 m., Miunsteris (Vokietija) 2009 m., Milanas (Italija) 2010 m., Barselona (Ispanija) 2011 m., Bazelis (Šveicarija) 2012 m., San-Sebastianas (Ispanija) 2014 m., Heraklionas (Graikija) 2016 m., Malaga (Ispanija) 2017.

2007–2012 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tarybos narys, 2012–2014 šios tarybos pirmininkas, nuo 2014 m. Nacionalinio vėžio instituto tarybos pirmininko pavaduotojas. 2013–2015 m. – Lietuvos mokslo premijų teikimo Gamtos Fizinių ir Technologinių mokslų sekcijos komiteto narys, nuo 2016 m. – šio komiteto pirmininkas. Nuo 2015 m. – Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos fakulteto tarybos narys.

2021 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.