Pradžia EN

dr. Saulius Pivoras

Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys nuo 2015 m. gruodžio 23 d.

Gimė 1968 m. gruodžio 1 d. Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijos Padumblės kaime. 1987 m. sidabro medaliu baigė Molėtų 2-ąją vidurinę mokyklą (sustiprinta matematika), 1992 m. su pagyrimu baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1997 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorijos) daktaro disertaciją „Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmoje pusėje (lyginamasis aspektas)“, ši disertacija yra pirmasis didesnės apimties lyginamasis (komparatyvistinis) istorijos krypties mokslinis tyrimas lietuvių kalba. Nuo 1992 m. dirbo Vilniaus universitete, o nuo 1996 m. – Vytauto Didžiojo universtitete, 2000–2014 m. ėjo Viešojo administravimo katedros vedėjo pareigas, jas vėl eina nuo 2016 metų. Šiuo metu eina Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesoriaus pareigas. 

Mokslinius tyrimus atlieka humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Jų tematika apima Lietuvos nacionalinio identiteto raidos, lyginamosios tautinių tapatumų analizės, Švedijos ir Lietuvos ryšių raidos XX a., viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformų, viešosios politikos klausimus. Dalis mokslinių tyrimų yra tarpdisciplininiai (atliekami taikant tiek istorijos, tiek politikos mokslų metodologijas). Atliktų tarpdisciplinių tyrimų tematika – nacionalinio identiteto, politinio atstovavimo, politinės bei administracinės kultūros klausimai.

Pagrindiniai moksliniai interesai yra: Viešojo valdymo ir viešosios politikos teorijos, valstybės tarnybos sistemos ir reformos, viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas, administraciniai tapatumai ir kompetencijos, skandinaviškasis modelis, Lietuva Švedijos Baltijos politikoje.

Daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, 6 mokslo monografijų,  kolektyvinių monografijų ir mokslo studijų autorius ir bendraautorius. Stažavosi įvairiuose Švedijos universitetuose (Stokholmo, Umeo, Geteborgo). Skaitė mokslinius pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kituose mokslo renginiuose Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur.

1991–1992 m. bendradarbiavo politikos savaitraštyje „Atgimimas“, 1994–2004 m. buvo skiltininkas Čikagoje leistame atviro žodžio mėnraštyje „Akiračiai“. Taip pat aktyviai bendradarbiavo kultūrinėje spaudoje („Metmenys“, „Kultūros barai“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Naujasis Židinys“). Paskelbė kelis šimtus komentarų, esė, mokslo populiarinimo tekstų, recenzijų. Parengė mokslinių knygų vertimų, vadovėlių vidurinėms mokykloms. Vadovavo ir vykdė mokslinius bei mokslo taikomuosius projektus, daugiausia susijusius su valstybės tarnybos sistemos transformacijų Lietuvoje tyrimais ar valstybės tarnybos personalo valdymo reformų įgyvendinimo koncepcijų ir metodikų rengimu.

Vadovavo 10 sėkmingai apgintų daktaro disertacijų (6 iš istorijos, 4 iš politikos mokslų krypties), buvo įvairių Lietuvos universitetų doktorantų oponentas ir gynimo tarybų narys. Yra mokslinio žurnalo „Baltic Journal of Law and Politics“ vyr. redaktorius ir žurnalų „Politikos mokslų almanachas“, „Oikos“ redkolegijų narys. Moka anglų, švedų, rusų, lenkų, latvių ir vokiečių kalbas.