Pradžia EN

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus atranka

Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų. Jį 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.Kontrolieriaus kandidatūra atrenkama konkurso būdu, įvertinus, kaip kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra pasirengę vykdyti kontrolieriaus pareigas. Konkursą vykdo Lietuvos mokslo taryba.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklą ir rinkimų tvarką reglamentuoja:

  • Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XII-2534 „Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas“;
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
  • Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. XIII-499 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“;
  • Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. kovo 8 d. įsakymas V-111 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“;
  • kiti su akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veikla susiję teisės aktai.

Kaip vyksta kandidato atrankos konkursas?

Konkursas kontrolieriaus kandidatūrai atrinkti vykdomas kelias etapais. Pirmame etape Lietuvos mokslo tarybos pirmininko patvirtinta atrankos komisija, patikrinusi, ar pateikti visi konkursui būtini dokumentai, iš pasiūlytų kandidatų sudaro rekomenduojamų kandidatų sąrašą. Sąrašas, pateikiant gyvenimo aprašymus bei motyvacinius laiškus, skelbiamas svarstyti viešai. Siekdama išsiaiškinti kandidatų planuojamas veiklos gaires ir kandidatavimo motyvus, atrankos komisija kviečiasi kandidatus pokalbio. Antrame konkurso etape, atsižvelgdama į gautus atsiliepimus bei atrankos komisijos narių vertinimus, atrankos komisija iš kandidatų sąrašo bendru sutarimu atrenka iki 3 kandidatų į kontrolieriaus pareigas. Atrinkti kandidatai pristatomi Lietuvos mokslo tarybai plenariniame posėdyje.

Kandidatą į kontrolierius iš atrankos komisijos rekomenduojamų kandidatūrų Lietuvos mokslo taryba atrenka atvirame posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimui teikiamos kontrolieriaus kandidatūros Lietuvos mokslo taryba priima slaptu balsavimu. Kontrolierius laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Lietuvos mokslo tarybos narių.

Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, mokslininkams ir kitiems tyrėjams atstovaujančios asociacijos, pavieniai mokslininkai. Mokslininkai gali patys pasiūlyti savo kandidatūras. Tarybai pateikiami tokie dokumentai:

  • kandidato motyvuotas siūlymas arba motyvacinis laiškas;
  • gyvenimo aprašymas, kuriame turi būti pristatyta kandidato mokslinė ir pedagoginė veikla, atskleista ekspertinė bei vadybinė patirtis, susijusi su mokslu ir studijomis;
  • kandidato mokslo laipsnio (-ių) diplomo (-ų) kopija (-os);
  • jeigu kandidatą siūlo kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi būti pateiktas ir kandidato pasirašytas sutikimas kandidatuoti.

Kandidatai į kontrolierius turi gerai išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Mokslo ir studijų įstatymą, Švietimo įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatus, Vyriausybės nutarimus ir kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius institucijos veiklą, pagrindinius intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Kandidatai turi aiškiai suvokti akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus institucijos funkcijas, turėti parengę planuojamas veiklos gaires, išmanyti institucijos valdymą ir darbo organizavimą, būti susipažinę su atitinkamomis užsienio šalių institucijoms, egzistuojančia tarptautine praktika, gerai žinoti Lietuvoje esančias problemas dėl nusižengimų akademinei etikai, pasižymėti strateginiu mąstymu, turėti įstaigos vadovui būtinų bendravimo valstybine bei užsienio kalbomis kompetencijų.

Kontrolieriaus uždaviniai:

Kontrolieriaus tarnybos veiklos sritis – užtikrinti kontrolieriui pavestų uždavinių įgyvendinimą:

  1. skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų;

  2. prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų;

  3. bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas;

  4. užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą;

  5. prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos;

  6. prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones.

Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Kūrybinė veikla – yra veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė (iš Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 23 d. sprendimo). Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.