LMT
 
 

Paskelbti apie disertacijų gynimus ir konkursus eiti pareigas

Disertacijų gynimų duomenų bazė

Skelbianti institucija

Vytauto Didžiojo universitetas

Data ir laikas

2015m. gruodžio 18 d. 12 val.

Vieta

Gintauto Žalėno disertacijos gynimo vietą: Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakultetas, (Muitinės 7-207 a. Kaunas).

Doktorantas

Gintautas Žalėnas

Tema

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai (Menotyra 03 H)

Mokslo šaka

-

Parengta institucijoje

Vytauto Didžiojo universitetas

Vadovas

Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H);

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas- Prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (Lietuvos edukologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H).
Prof. dr. Laima Šinkūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H);
Dr. Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H);
Doc. dr. Raimonda Simanaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H);
Doc. dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra 03 H).

Oficialieji oponentai:

-
-

Su disertacija galima susipažinti

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose

Skelbimą pateikė

Karolina Čepurnienė, 8 37 327946 , k.cepurniene@mt.vdu.lt

Anotacija

Disertacijoje analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai. Darbas apima chronologinį periodą nuo XIV a. iki XVIII a. pabaigos. Pirmą kartą aptarti lietuviškosios kampanologijos šaltiniai bei pateikta išsami lietuviškosios kampanologinės literatūros apžvalga. Nemažai dėmesio skirta istorinių varpų gamybai ir puošybai – rekonstruotos senosios varpų gamybos ir puošybos technologijos, atskleisti pagrindiniai varpų puošybos būdai ir kompozicinės schemos, aptariamos varpų isnkripcijos, nagrinėjami jų tipai bei paleografija. Disertacijoje surinkti ir pateikti duomenys apie seniausius išlikusius Lietuvos varpus, atskleista ankstyvųjų varpų istorija, išsiaiškintos pagrindinės Lietuvos varpų dirbtuvės bei užsienio varpų gamybos centrai tiekę instrumentus į mūsų kraštą. Aptariami Lietuvos varpams lemtingi istoriniai įvykiai, jų pasekmės ir varpuose išlikę atspindžiai. Daug dėmesio skirta Lietuvoje dirbusiems varpų liejikams – aptariamas atskirų meistrų kūrybinis palikimas, pateikta išlikusių varpų menotyrinė analizė, atskleisti atskiriems autoriams būdingi savitumai. Daugiausiai dėmesio skirta gausiausiai išlikusiam baroko epochos varpų paveldui ir visų pirma reikšmingiausiems, meistrams – J. Breuteltui ir J. Delamarsui. kilusiems iš Lotaringijos. Atskleidžiamas J. Breutelto kūrybos inovatyvumas ir jis laikomas pirmuoju baroko epochos varpų liejiku ne tik LDK, bet ir platesniame Baltijos jūros pietryčių regione. Pirmą kartą plačiau apibūdinama XVIII a. Vilniuje veikusi tėvo ir sūnaus Tomo ir Antano Apanavičių liejykla ir joje nulieti varpai, kurie, daugumoje neturintys gamintojų signatūrų.

Pateikimo data

2015 11 18

 
Atgal
 

 

Norėdami Jums pasiūlyti visaavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia.

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku