LMT
 
 

 

 

 

Paskelbti apie disertacijų gynimus ir konkursus eiti pareigas

Disertacijų gynimų duomenų bazė

Skelbianti institucija

Vytauto Didžiojo universitetas

Data ir laikas

2011m. spalio 7 d. 14 val.

Vieta

Vytauto Didžiojo universitetas, Gedimino g. 44 - 202 auditorija, Kaunas

Doktorantas

Seyda Hanbay

Tema

Europos valstybių-nato narių, kurios nėra ES narės, dalyvavimas bendroje saugumo ir gynybos politikoje: turkijos atvejis (Politikos mokslai 02 S)

Mokslo šaka

S170 Politikos ir administravimo mokslai

Parengta institucijoje

Vytauto Didžiojo universitetas

Vadovas

Konsultantas prof. dr. Liudas Mažylis, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S, Vytauto Didžiojo universitetas

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas- prof. dr. Šarūnas Liekis, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S, Vytauto Didžiojo universitetas
prof. dr. Irmina Matonytė, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
prof. dr. Gediminas Vitkus, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S, Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija
prof. dr. Regina Jasiulevičienė, socialiniai mokslai, politikos mokslai 02 S, Vytauto Didžiojo universitetas
prof. dr. Charles Szymanski, socialiniai mokslai, teisė 01 S, Mičigano universitetas

Oficialieji oponentai:

-
-

Su disertacija galima susipažinti

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose

Skelbimą pateikė

Karolina Čepurnienė, 8 37 327946 , k.cepurniene@mt.vdu.lt

Anotacija

Europos Sąjunga (ES) saugumo ir gynybos politiką plėtoja nuo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raidos procesas turėjo įtakos Europos valstybių-NATO narių, kurios nėra ES narės, vietai Europos saugumo architektūroje. NATO ir ES turi 21 bendrą valstybę narę. Kanada, Islandija, Norvegija, Turkija, Albanija, Kroatija ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra NATO narės, bet nėra ES narės. Penkios iš minėtų šalių (t.y. visos, išskyrus Kanadą ir JAV) yra Europos valstybės, kurios priklauso NATO, bet nėra ES narės. Dėl skirtingos NATO ir ES sudėties kyla BUSP įgyvendinimo problemų, susijusių su valstybių dalyvavimu BUSP misijose. Per Turkijos atvejo analizę šioje disertacijoje nagrinėjama Europos valstybių-NATO narių, kurios nėra ES narės, dalyvavimo BSGP problematika.
Svarbiausias klausimas, į kurį siekiama atsakyti atliekant šį tyrimą, formuluojamas taip: „Kokį poveikį ribojančios ES nuostatos turi užtikrinant Europos valstybių-NATO narių, kurios nėra ES narės, dalyvavimo BSGP principų įgyvendinimą?“. Šioje disertacijoje siekiama rasti konkrečius atsakymus į minėtą klausimą analizuojant Turkijos ir ES politikos kryptis ir praktikas nuo BSGP įsteigimo. Joje daroma prielaida, kad tokiai Europos valstybei-NATO narei, kuri nėra ES narė, kaip Turkija būtina prasmingai dalyvauti BSG politikoje. Šiame darbe teigiama, kad tai, kiek NATO narės, kurios nėra ES narės, dalyvauja BSG politikoje, taip pat daro poveikį pusiausvyrai, kuria remiasi NATO ir ES santykiai.
Disertacija apginta

Pateikimo data

2011 09 07

 
Atgal
 

 

Norėdami Jums pasiūlyti visaavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia.

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku