LMT
 
 

 

 

 

Paskelbti apie disertacijų gynimus ir konkursus eiti pareigas

Disertacijų gynimų duomenų bazė

Skelbianti institucija

Vytauto Didžiojo universitetas

Data ir laikas

2008m. lapkričio 14 d. 10 val.

Vieta

Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje, S. Daukanto g. 28, Kaunas

Doktorantas

Lina Kaminskienė

Tema

Socialinė partnerystė mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje (Edukologija 07 S)

Mokslo šaka

S189 Organizavimo mokslai

Parengta institucijoje

Vytauto Didžiojo universitetas

Vadovas

prof. habil. dr. Rimantas Laužackas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Vytauto Didžiojo universitetas

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas- prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Vytauto Didžiojo universitetas
prof. habil. dr. Rimantas Želvys, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Vilniaus pedagoginis universitetas
prof. dr. Sigitas Daukilas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Lietuvos žemės ūkio universitetas
prof. dr. Jonas Ruškus, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Vytauto Didžiojo universitetas
doc. dr. Vidmantas Tūtlys, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Vytauto Didžiojo universitetas

Oficialieji oponentai:

prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė, socialiniai mokslai, edukologija 07 S, Kauno technologijos universitetas

Su disertacija galima susipažinti

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

Skelbimą pateikė

Daiva Sabonienė, tel. - 8 37 327 946, el. p. - d.saboniene@art.vdu.lt

Anotacija

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą.

Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų veikti profesinio rengimo sistemoje.

Disertacinio tyrimo problemą nusako socialinę partnerystę sąlygojančių veiklos ir švietimo sistemų, profesinio rengimo posistemės ir profesinio rengimo kokybės užtikrinimo procesų ryšių bei jų sąveikos fragmentiškumas. Tyrime siekiama atsakyti į klausimus, kokia socialinė partnerystė susiformuoja mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, kokios priežastys lemia jos plėtrą, ir pagal kokį modelį organizuojama socialinė partnerystė galėtų tapti nuolatine profesinio rengimo tobulinimo sąlyga. Darbe tiriama galimybė taikyti koordinacinės veiklos ir švietimo sistemų sąveikos principus socialinės partnerystės modeliui mokyklinėje profesinio rengimo sistemoje, taip pat siekiama ištirti skirtingas socialinės partnerystės sampratas, bandoma suprasti, kokias socialinės partnerystės problemas, plėtros perspektyvas mato veiklos ir švietimo sistemų atstovai.

Disertacija apginta

Pateikimo data

2008 10 07

 
Atgal
 

 

Norėdami Jums pasiūlyti visaavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia.

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku