LMT
 
 

 

 

 

Paskelbti apie disertacijų gynimus ir konkursus eiti pareigas

Naujienos

2017 07 13

Apie „Modernybės Lietuvoje“ pradžią

Pokalbis su nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ vykdymo grupės pirmininke prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaite ir šios grupės nariu doc. dr. Aurimu Švedu.

Atliekami pirmieji nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ moksliniai tyrimai. Kuo ši programa skiriasi nuo kitų nacionalinių mokslo programų?

Palyginti su kitomis nacionalinėmis mokslo programomis „Modernybės Lietuvoje“ tikslas yra siauresnis. Jos dėmesio centre – daugialypis reiškinys, vadinamas modernybe, visuomenės modernizacijos ir modernėjimo procesai. Šie procesai vyko XVIII a. pab.–XX a. Todėl programa skatina tirti, kaip radosi ir kito šiuolaikinė Lietuvos visuomenė, kaip jos modernėjimas vedė į nacionalinę valstybę, veikė tautinius tapatumus, kultūrinę savastį ir atmintį. Programa skirta pirmiausia humanitarams – filosofams, istorikams, menotyrininkams, filologams ir etnologams. Tačiau modernybės tyrimai aiškiai suponuoja tarpdisciplininį požiūrį, pasitelkiant socialinių, o taip pat ir gamtos mokslų teorijas bei metodus. Kadangi šia nacionaline programa skatinama tirti modernėjimo procesą, už jos ribų lieka šiuolaikybė (postmodernybė), jai būdingi reiškiniai ir aktualumai. Dėl šios priežasties nedidelė dalis pirmo konkurso paraiškų, orientuotų į šiuolaikybės tyrimus, neatitiko programos tikslo.

Pirmam paraiškų konkursui buvo pasiūlytos originalios idėjos, mažai tyrinėtos ar visai netirtos temos. Nesinorėtų išskirti vieną ar kitą konkursą laimėjusį projektą, nes mokslinė sėkmė priklausys nuo projektų įgyvendinimo kokybės. Tačiau galima pastebėti, kad „Modernybė Lietuvoje“ pastūmėjo akademinę bendruomenę į globalių ir kontekstinių problemų tyrimus. Tarkime, mokslininkai tirs gamtos transformacijos ontologinius ir antropologinius metmenis, kasdienybę ir karo traumas vėlyvojoje modernybėje, Lietuvos modernizacijos tęstinumą ir pertrūkius, seksualines normas ir elgseną modernėjančioje visuomenėje, bevaikystę, nagrinės pirmosios kartos miestiečių individualų modernėjimą, paskutinę sovietmečio kartą, patyrusią modernizacijos iššūkius ir panašiai. Net 17 konkursą laimėję projektai pasižymi tarpdiscipliniškumu.

Pirmas konkursas vyko pagal du uždavinius. Jam buvo pateiktos 64 paraiškos, ekspertams vertinti – 62, konkursą laimėjo 21 paraiška. Taigi, vadinamasis „sėkmės koeficientas“ yra aukštas, veik 33 proc. Kaip jis buvo pasiektas?

Procentinė „sėkmės koeficiento“ išraiška priklauso nuo pateiktų paraiškų skaičiaus. Tačiau iš tikrųjų jį lemia nacionalinės programos biudžetas ir paraiškų sąmatos. „Modernybės Lietuvoje“ biudžetas yra paskelbtas viešai. 2017–2019 metais šiai nacionalinei mokslo programai skirta 2,1 mln. eurų. Kvietimo sąlygose buvo numatyta, kad teikiamo projekto biudžetas neturėtų būti didesnis kaip 120 tūkst. eurų. Apie 86 proc. pareiškėjų orientavosi į 80–120 tūkst. eurų biudžetą, tad vien tai lėmė „sėkmės koeficientą“ ir galimybę rengti kitą šios programos paraiškų konkursą.

Vykdymo grupė svarstė dvi alternatyvas: 1) pirmajame konkurse finansuoti tik pačiais aukščiausiais balais ekspertų įvertintus projektus ir kitais metais skelbti naują kvietimą, tačiau taip pasielgus būtų sutrumpėjęs projektų vykdymo laikas; be to, į finansavimą būtų galėję pretenduoti tik nedidelio biudžeto projektai su mažu vykdytojų skaičiumi; 2) finansuoti visus aukštai įvertintus projektus ir panaudoti trejų metų biudžetą, o kitą kvietimą teikti paraiškas skelbti tik 2019 m., kai bus patvirtintas šios programos 2020–2022 metų biudžetas. Antrasis variantas pripažintas racionaliu, nes tokiu būdu galima finansuoti daugiau gerų, ilgiau trunkančių ir stambesnių mokslinių projektų. Štai ir visa „sėkmės koeficiento“ paslaptis.

Atrodytų, kad tai geras pirmojo kvietimo rezultatas, tačiau iš tikrųjų taip nėra, nes po pirmojo konkurso atsiranda dviejų metų „tuštuma“, kai nebus skelbiami kvietimai, nenaudinga nei akademinei bendruomenei, nei programai, nes ši situacija atsilieps galutiniams programos rezultatams.

Kaip ketinama sušvelninti dvejų metų pertraukos neigiamas pasekmes akademinei bendruomenei ir pačiai programai? Teigiate, kad programa prasidėjo sėkmingai, inspiravo novatoriškų idėjų, taigi, jau pirmas kvietimas rodo jos gerą užtaisą, o tęsinys kaip ir neaiškus.

Projektų, išskyrus vieną, trukmė yra trys metai, taigi jiems skirtas visas 2017–2019 m. biudžetas. Nėra pagrindo tikėtis, kad programai kitais metais bus skirtas papildomas finansavimas. Išties situacija nėra gera, bet ją buvo galima prognozuoti jau tada, kai šiai programai skyrė finansavimą, o jos kasmetinis biudžetas buvo paskirstytas lygiomis dalimis. Ši praktika ne itin pasiteisino, todėl rengiant programos 2020–2022 m. biudžetą reikės koreguoti biudžeto paskirstymo modelį, galbūt keisti kvietimo teikti paraiškas sąlygas. Vis dėlto, kai 2018 m. bus įvertintos konkursą laimėjusių projektų tarpinės ataskaitos, vykdymo grupė turės galimybę analizuoti nacionalinės mokslo programos vykdymo eigą, matyti jos perspektyvą ir tuomet imtis veiksmų, susijusių su tolesniu programos „Modernybė Lietuvoje“ finansavimu.

Informaciniame renginyje programai pristatyti buvo pastebėta, kad konkursus dažnai laimi tų pačių mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Kokios Lietuvos mokslo ir studijų institucijos dalyvavo teikiant paraiškas šiam konkursui? Kaip atrodo laimėjusių ir nelaimėjusių konkursą projektų pasiskirstymas pagal mokslo ir studijų institucijas?

Paraiškas pateikė 19 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Projektų vykdytojais jose buvo numatyti 249 tyrėjai. Daugiausiai projektų pateikė Vilniaus universitetas (VU) – 19. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateikė 7 projektus, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 6, Lietuvos socialinių tyrimų centras (LSTC) – 4, Mykolo Romerio universitetas (MRU) – 4, Šiaulių universitetas – 4, Klaipėdos universitetas – 3, Lietuvos istorijos institutas (LII) – 2, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 2, Lietuvos teisės institutas – 2. Po vieną projektą pateikė Aleksandro Stulginskio universitetas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (ISM), Lietuvių kalbos institutas (LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI), Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Vilniaus dailės akademija (VDA), mokslinių tyrimų institutas „Visionary Analytics“.

Konkursą laimėjo 11-os mokslo ir studijų institucijų projektai: VU – 9, LII – 2, VDU – 2, ISM – 1, KTU – 1, LKI – 1, LLTI – 1, LSTC – 1, MRU – 1, VDA – 1, „Visionary Analytics“ – 1. Šiuos projektus vykdys 85 tyrėjai.

Šiame konkurse nelaimėjo aštuonių mokslo ir studijų institucijų projektai, dalis jų – pirmiausia dėl tos priežasties, kad pateikti projektai neatitiko nacionalinės mokslo programos „Modernybė Lietuvoje“ tikslų ir uždavinių.

Konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas remiasi naujumo, originalumo, teorinio ir metodologinio novatoriškumo kriterijais, bet nenumato tolygaus finansavimo paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu laimi tų pačių mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, galima daryti išvadą, kad jos turi stiprų mokslinį potencialą.

Nacionalinės mokslo programos aprašyme pabrėžiama, kad  ja siekiama „sudaryti sąlygas spręsti [...] palyginti menko humanitarinių mokslų tarptautinio konkurencingumo problemas suburiant geriausius Lietuvos ir užsienio tyrėjus“. Kvietime teikti paraiškas užsieniečių dalyvavimas projektuose yra rekomendacinio pobūdžio. Ar tai neprieštarauja minėtajam programos siekiui?

Manytume, neprieštarauja, nes užsieniečių dalyvavimas modernybės tyrimuose kartu su Lietuvos mokslininkais yra tik viena galimybių Lietuvos humanitarams tapti labiau pastebimais tarptautinėje akademinėje erdvėje. Tačiau į tarptautinę erdvę galima patekti ir per publikacijas akademinės bendruomenės pripažintuose mokslo žurnaluose. Iš laimėjusių konkursą projektų (21) užsieniečiai dirbs dešimtyje projektų. Tai mokslininkai iš kelių Europos šalių: Baltarusijos (2), Didžiosios Britanijos (2), Estijos (1), Italijos (2), Lenkijos (2), Turkijos (1) ir Vokietijos (2).

Ar konkursą laimėjusiuose projektuose dalyvaus doktorantai?

Doktorantai dalyvauja net 14 laimėjusių projektų, o tai neblogai rodo akademinio atsinaujinimo tendenciją. Turint galvoje, kad baigiantis projektams dalis doktorantų jau bus baigę doktorantūros studijas, dalyvavimas nacionalinių programų projektuose gera perspektyva įsitraukti į mokslinį tiriamąjį darbą jau turint projektinės veiklos patirtį.

Akademinė bendruomenė dažnai turi priekaištų projektų ekspertams. Kaip vyko nacionalinės programos „Modernybė Lietuvoje“ pateiktų projektų ekspertinis vertinimas?

Nelengva įtikinti akademinę bendruomenę, kad projektų ekspertiniams vertinimui skiriama labai daug dėmesio, o projektų vertinimui stengiamasi parinkti patyrusius ir kompetentingus ekspertus.  Šios nacionalinės programos konkursui pateiktus projektus vertino Lietuvos ir užsienio ekspertai, kiekvieną projektą vertino po tris ekspertus, jų išvadas aptarė visa ekspertų grupė ir priėmė kolektyvinį sprendimą. Reikėtų pasidžiaugti, kad dalis projektų vadovų dar nepaskelbus galutinio vertinimo savo pastabose kartais pabrėžia ekspertų kompetenciją. Be abejo, nelaimėjusių projektų vadovų lūkesčiai nėra patenkinti, todėl pasitaiko skundų ir apeliacijų. Šiame kvietime apeliacijos forma buvo pateiktas vienas skundas dėl projekto vadovo manymu jo kompetencijos nepagrįsto įvertinimo ne aukščiausiu balu. 

 
 
 
Atgal
 

 

Norėdami Jums pasiūlyti visaavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia.

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku